Aprangos kodai

               Galima sugalvoti įvairias vakarėlių temas. Ir tai puiku. Tik nereikia skelbti, kad vakaro tema ir yra aprangos kodas. Visas sugalvotas temas vadinkite tiesiog vakaro temomis, tarkim, „džiazas“, „nepas“, „disko“, „juoda ir balta“, „rokenrolas“ ar paprasčiausias „kaukių balius“. Kviesdami į tokį teminį vakarėlį nerašykite, kad jo tema – siūlomas aprangos kodas, nepainiokite taisyklių. Nuo to, kad bus pavartoti magiški žodžiai „aprangos kodas“, vakarėlis svarbesnis netaps, o jūs, parašę tokį kvietimą, parodysite menką išprusimą. Taigi mažiau pretenzijų ir tuščios vaidybos, nes aprangos kodas yra rimtas dalykas.
               Vakarinė apranga, oficiali priėmimų apranga, kostiumai į koncertą, parodą... Pas mus šios formuluotės primena tikrą Stambulo turgaus margumyną ar mišrainę, nes niekas nežino, ką ir kaip galima vilkėti. Vieni persipuošę, kiti lyg ką tik iš darbo. Išspręsčiau šią problemą labai paprastai – kodų nesilaikančių tiesiog nekviesčiau! Tuščias pūtimasis mūsų krašte priverčia suklupti net pačius aprangos kodus, kurie tokie pastovūs Senajame pasaulyje.
               Griežtai kalbant, aprangos kodo laikymasis – tai pagarba sau ir tiems, kurie jus kviečia. Tiksliai suformuluotas kvietimo tekstas aiškiai sako, ką jums rengtis. Mieli pakviestieji, kviečiančiųjų pasiūlytas aprangos kodas tiesiog išgelbės jus nuo staipymosi prieš veidrodį valandų valandas. Tai turėtų džiuginti tingius ir mažai fantazijos turinčius mūsų tautiečius. Beje, aprangos kodas – tai ne mūsų policijos uniforma, kurios spalva ir kirpimas net ir raudonskruosčius paverčia ligoniais.